pramurmėti — vksm. Išei̇̃damas kažką̃ pramurmėjo … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
apmurmėti — 1 apmurmėti tr. pareikšti nepasitenkinimą, apibambėti: Kadangi kiemo duonos kožnas kąsnis apmurmėtas, tai glaudžiuos prie jūsų LC1878,51. murmėti; apmurmėti; atmurmėti; įmurmėti; išmurmėti; numurmėti; pamurmėti; pramurmėti; … Dictionary of the Lithuanian Language
atmurmėti — 1 atmurmėti intr. 1. su triukšmu atvykti, atūžti, atšniokšti: Atmùrma toks debesis, kad net baisu darosi Rmš. 2. SD213 su murmėjimu, piktai atsakyti: Viskas gali būti, – atmurmėjo levas LTI48. ║ refl. murmant atsikalbėti, nesutikti: Tai ko da… … Dictionary of the Lithuanian Language
išmurmėti — 1 išmurmėti 1. tr. Š neaiškiai pasakyti, ištarti: Paskutinę eilutę išmurmėjo labai neaiškiai Pč. 2. intr. su triukšmu, smarkiai išbėgti, išsiveržti: Tuoj visi išmurmėjo iš gryčios, kai pradėjo pliektis Ssk. murmėti; apmurmėti; atmurmėti; … Dictionary of the Lithuanian Language
murmėti — 1 murmėti, mùrma (mur̃ma Vb, Ėr, mùrmi K), ėjo 1. intr. Lkv, Dglš niurgzti, urzgėti (ppr. apie mešką): Vilkų gaujos staugė, ir meškos murmėjo A1884,61. Murma meška subausta S.Dauk. 2. intr., tr. J, Kp, Dkš, Krtn neaiškiai kalbėti, niurnėti,… … Dictionary of the Lithuanian Language
numurmėti — 1 numurmėti intr. 1. neaiškiai, nenorom, murmant pasakyti: Ak, tai ji! – numurma tėvas, norėdamas kalbą nukreipti rš. 2. su triukšmu nukristi: Užkliudė alkūnė staltiesę – viskas numurmėjo ant grindų P.Cvir. 3. Ds, Pšl, Mlt nuskęsti, nugrimzti:… … Dictionary of the Lithuanian Language
pamurmėti — 1 pamurmėti 1. tr., intr. paniurnėti: Moteriškė dar pamurmėjo apie malkas ir nuėjo rš. Šis, kaži ką pamurmėjęs, kaukšt davė mergaitei su šaukštu per kaktą M.Valanč. 2. intr. palįsti (po ledu), nuskęsti: Neik šliūkščioti: plonas ledas tėr –… … Dictionary of the Lithuanian Language
praburbėti — 1 praburbėti, pràburba (prabùrba), ėjo 1. tr. neaiškiai pasakyti, pramurmėti: Jis praburbėjo kažin kokį padėkojimą V.Myk Put. 2. intr. su triukšmu pravažiuoti: Praburbėjo pro šalį svotai Ds. burbėti; atburbėti; įburbėti; išburbėti … Dictionary of the Lithuanian Language
primurmėti — 1 primurmėti intr. 1. PnmR prigužėti: Primurmėjo pilna gryčia svečių Ds. Pilnas puodas musių primurmėjo Žsl. 2. prigerti, prigargaliuoti: Primurmėsiu, liūnan įklimpęs rš. murmėti; apmurmėti; atmurmėti; … Dictionary of the Lithuanian Language
sumurmėti — 1 sumurmėti 1. intr., tr. neaiškiai pratarti, suburbėti, suniurnėti: Senatvė! – sumurmėjo senis V.Krėv. Sūnus apsiverčia ant kito šono, kažką per miegą sumurma rš. Kasininkė supyko, sumurmėjo ir, nepasakiusi nė žodžio, išbruko atgal jo popierį… … Dictionary of the Lithuanian Language